visakūlinis

visakūlìnis, -ė adj. (2), visakū́linis (1) Prng kuris yra viso kūlimo, neišvėtytas, nearpuotas: Berniukas ganė visus metus, tai šėlma gaspadorius ažmokė[jo] bėralu visakūliniù Ml. Būdavo, iš bėralo visakūlìnio i duoną kepdavom Ml. Duona visakūlinio bėralo, paišuota LTR(Tvr).